Pertraukos tarp darbų - rodyti ar slėpti?

Gan keistai skamba toks kategoriškas teiginys. Atrodytų, gyvenimo nesuplanuosi, tačiau pastebime, kad vis atsiranda darbuotojų, kurie „trūks plyš“ stengiasi CV išdailinti taip, kad jokių „netikėtumų“ neliktų. 10 - 15 metų žmogus dirba be jokių pertraukų, naujo darbo paieškų, nors per tą laiką būną pakeitęs ir kelis darbus. CV viskas sklandu, chronologiška, kad net nėra prie ko prikibti.

Ar pertraukos tarp darbų iš tiesų toks didelis minusas?

Kartais mes be reikalo baiminamės tiesos. Įsivaizduojame, kad darbo pokalbis bus kažkoks mūsų egzaminas, kur būtinai klausinės, kiek „pamokų“ praleidome, ar sąžiningai lankėme ir vienašališkai rinksis, ką priimti, ką atmesti.

Gera žinia ta, kad pokalbis nėra egzaminas. Jūs keliaujate pasikalbėti dėl abipusių sąlygų. Kaip į derybų pokalbį su kolega. Jūs turite ką pasiūlyti: savo žinias, gabumus, patirtį, idėjas, laiką. Darbdavys siūlo savo sąlygas: darbo laiką, atmosferą, naudas, atlyginimą. Renkasi ne tik darbdaviai, renkatės ir JŪS, todėl neikite į darbo pokalbį „pabrukę galvas“ ir pameluotais, pagražintais CV.

Pertraukos tarp darbų yra normalu

Aišku, jei dirbate po kelis mėnesius, o „ieškotės darbo“ metus, kitus – gali atrodyti išties keistai. Tačiau jei nekalbėsime apie kraštutinius atvejus, visa kita yra pateisinama. Svarbu tokius atvejus pakomentuoti, paaiškinti pokalbio metu.

Būna, kad dirbama terminuotuose, sezoniniuose projektuose ar darbuose, kuriems pasibaigus asmuo turi skirti laiko naujoms darbo paieškoms. Ir darbdavys tą tikrai supranta.

Kitas dažnas pavyzdys – grįžimas iš užsienio. Adaptacinis periodas, įsikūrimas, darbo paieškos irgi užtrunka, tad tikėtina, jog neišgąsdintumėte darbdavio pasakydami, kad tiesiog ieškojote darbo, grįžę į savo šalį ir stengiatės įsitvirtinti čia.

Net jei išėjote iš darbo savo noru ir nepuolate į naujas darbo paieškas, tačiau skiriate laiką vaikų auginimui ar priežiūrai, savo verslo kūrimui, individualiai veiklai, naujai idėjai ar poilsiui – kodėl baiminamasi apie tai pasakyti, lyg jūsų gyvenimas būtų kažkokia nuodėmė? Aišku, į CV nereikėtų rašyti nedarbo laiko ir paaiškinimų, tačiau VISADA pagalvokite, ką sakysite darbdaviui pokalbio metu, nes labai didelė tikimybė, kad jis to paklaus. Ir visa laimė, jei tokio klausimo sulaukiate! Juk į CV to neįrašysite, tad dabar jūsų šansas paaiškinti tai pokalbio metu.

Pagalvokite, ar jus, kaip darbdavį, labai nustebintų kandidato atsakymas, jog iš ankstesnio darbo žmogus išėjo todėl, kad nori skirti laiko kokybiškoms, tikslingoms naujo darbo paieškoms, darbo pokalbiams, susitikimams. Jog jo tikslas nėra gauti bet kokį pirmą pasitaikiusį darbą ir kuo greičiau „peršokti į kitą važiuojantį traukinį“, tačiau jis pasiruošęs išlaukti jį dominančio pasiūlymo ir tikslingai renkasi darbo vietą, būsimą darbdavį. O tam, sutikite, tikrai reikia laiko.

Juk save galite parodyti ne kaip nieko neveikiantį bedarbį, bet atvirkščiai - kaip motyvuotą, žinantį ko norite ir atėjusį tikrai ne į atsitiktinį pokalbį.

Svarbu neparodyti, jog nieko neveikiate.

Drįstume teigti, kad, jau praėjo laikai, kai žmonės po penkiolika, dvidešimt metų praleisdavo vienoje darbo vietoje, pagal paskyrimą. Šiais laikais judėjimas, darbo kaita vyksta daug intensyviau. Tą supranta ir darbdaviai. Žmonės daro pertraukas tarp darbų norėdami tobulėti, mokytis, persikvalifikuoti, savanoriauti kitoje šalyje, skirti daugiau laiko šeimai ar tiesiog pakeliauti, leisti sau atsipūsti, susivokti, kokiai veiklai iš tiesų norėtų susitelkti ir atsiduoti, o ne tik mechaniškai dirbti.

Mūsų subjektyvia nuomone, tokių pertraukų nereikėtų dirbtinai „maskuoti“, ištempti darbo laikotarpius ir pan. Tiesiog visada atminkite, kad darbdaviui šis klausimas bus aktualus. Todėl žinokite, ką atsakysite. Juk darbo pokalbis tam ir skirtas – pratęsti pažintį ir papasakoti tai, kas neišrašyta CV!

Kopijuoti ir dalintis, be Master CV leidimo - draudžiama.

Dovilė Miciukevičiūtė