„XXI-ojo amžiaus darbuotojas: įnoringas ir žinantis ko nori.“

             

         

           

Technologijos ir darbo tempai keičiasi greičiau, negu nusistovėjusi tvarka ir darbo įstatymai. Labai gaila, bet tai yra tiesa. Štai priėmė tave dirbti į vienas pareigas, o po trijų mėnesių atsiranda dar daugiau atsakomybių, pareigybių ir t.t. Ta pati seka kartojasi po 6 mėnesių, vienerių metų ir darbuotojas vieną dieną ateina su priekaištais:“ kodėl aš turiu dirbti vienas už visus?“

Kad taip neatsitiktų, personalo atrankų specialistai dirba išsijuosę. Jie tarsi grandis, sujungianti darbuotojus ir sparčiai besikeičiančias sąlygas darbo aplinkoje. Tikrai nevisada pavyksta sukurti geras darbo sąlygas. Bandoma apkamšyti spragas motyvaciniais kursais, kurie skamba kažkaip panašiai: „multitaskingo pagrindai“, „tobulėk, nesėdėk vietoje“ ir t.t. Deja, po tokio spaudimo darbuotojas nelieka nei motyvuotas, nei patenkintas.

To pasekoje CV matome didelę darboviečių kaitą. Rasti darbo vietą, kur darbdaviui rūpėtų, kaip jaučiasi darbuotojas, tikrai nėra lengva. Sukuriamos, geriausiu atveju, vidutinės darbo sąlygos ir siekiama šimtaprocentinio rezultato. Toks dėsningumas neegzistuoja. Abi pusės lieka nepatenkintos: nei darbdavys, nei darbuotojas.

Koks viso to rezultatas? Reiklus, visapusiškas, įnoringas, žinantis ko nori ir vis dar siekiantis tobulėti darbuotojas. Iš kur jis toks atsirado? Keliavo per įmones, kvalifikavosi, tobulinosi, prisitaikė prie įvairių darbo metodų, išmoko dirbti „sunkiuose“ kolektyvuose, atsirinko geriausius darbo metodus ir niuansus, susiformavo savo asmeninę nuomonę apie tam tikrą darbo sferą. Tai daug matęs ir daug žinantis darbuotojas. Tai 21-ojo amžiaus darbuotojas!

Labai smagu ruošti CV tokiems klientams. Jie turi daug ką papasakoti. Tenka pasukti galvą, kaip neapkrauti CV ir atrinkti tik tai, kas svarbu. O juk viskas svarbu. Kiekvienas laiptelis ir pasiekimas yra labai svarbu. Tačiau čia susiduriame su keistu akibrokštu: „per geras CV“.

Turintiems „per gerus CV“, rečiau skambina darbdaviai. Jie labai dažnai nepatenka į tolimesnius etapus. Jie kartais parašo mums ir klausia patarimo: „gal aš per daug pasitikiu savimi?“, „gal man nereikėjo to minėti?“, „kodėl aš negaunu darbo?“ ir pan.

Mes visada pakonsultuosime, ką tokioje situacijoje daryti, tačiau mūsų vienintelis nuoširdus patarimas būtų: Nieko nekeiskit! Būkite drąsūs ir toliau! Siekite savo tikslų!

Jums tik reikia šiek tiek daugiau laiko ir kantrybės. Sulaukite darbdavio, kuris turės jums ką pasiūlyti mainais. Džiugi žinia, kad yra tokių darbdavių. Medžiokit! Jie labai laukia jūsų.

Kopijuoti ir dalintis, be Master CV leidimo - draudžiama.

Tekstą parengė Ilma Valukonytė

Pertraukos tarp darbų - rodyti ar slėpti?

Gan keistai skamba toks kategoriškas teiginys. Atrodytų, gyvenimo nesuplanuosi, tačiau pastebime, kad vis atsiranda darbuotojų, kurie „trūks plyš“ stengiasi CV išdailinti taip, kad jokių „netikėtumų“ neliktų. 10 - 15 metų žmogus dirba be jokių pertraukų, naujo darbo paieškų, nors per tą laiką būną pakeitęs ir kelis darbus. CV viskas sklandu, chronologiška, kad net nėra prie ko prikibti.

Ar pertraukos tarp darbų iš tiesų toks didelis minusas?

Kartais mes be reikalo baiminamės tiesos. Įsivaizduojame, kad darbo pokalbis bus kažkoks mūsų egzaminas, kur būtinai klausinės, kiek „pamokų“ praleidome, ar sąžiningai lankėme ir vienašališkai rinksis, ką priimti, ką atmesti.

Gera žinia ta, kad pokalbis nėra egzaminas. Jūs keliaujate pasikalbėti dėl abipusių sąlygų. Kaip į derybų pokalbį su kolega. Jūs turite ką pasiūlyti: savo žinias, gabumus, patirtį, idėjas, laiką. Darbdavys siūlo savo sąlygas: darbo laiką, atmosferą, naudas, atlyginimą. Renkasi ne tik darbdaviai, renkatės ir JŪS, todėl neikite į darbo pokalbį „pabrukę galvas“ ir pameluotais, pagražintais CV.

Pertraukos tarp darbų yra normalu

Aišku, jei dirbate po kelis mėnesius, o „ieškotės darbo“ metus, kitus – gali atrodyti išties keistai. Tačiau jei nekalbėsime apie kraštutinius atvejus, visa kita yra pateisinama. Svarbu tokius atvejus pakomentuoti, paaiškinti pokalbio metu.

Būna, kad dirbama terminuotuose, sezoniniuose projektuose ar darbuose, kuriems pasibaigus asmuo turi skirti laiko naujoms darbo paieškoms. Ir darbdavys tą tikrai supranta.

Kitas dažnas pavyzdys – grįžimas iš užsienio. Adaptacinis periodas, įsikūrimas, darbo paieškos irgi užtrunka, tad tikėtina, jog neišgąsdintumėte darbdavio pasakydami, kad tiesiog ieškojote darbo, grįžę į savo šalį ir stengiatės įsitvirtinti čia.

Net jei išėjote iš darbo savo noru ir nepuolate į naujas darbo paieškas, tačiau skiriate laiką vaikų auginimui ar priežiūrai, savo verslo kūrimui, individualiai veiklai, naujai idėjai ar poilsiui – kodėl baiminamasi apie tai pasakyti, lyg jūsų gyvenimas būtų kažkokia nuodėmė? Aišku, į CV nereikėtų rašyti nedarbo laiko ir paaiškinimų, tačiau VISADA pagalvokite, ką sakysite darbdaviui pokalbio metu, nes labai didelė tikimybė, kad jis to paklaus. Ir visa laimė, jei tokio klausimo sulaukiate! Juk į CV to neįrašysite, tad dabar jūsų šansas paaiškinti tai pokalbio metu.

Pagalvokite, ar jus, kaip darbdavį, labai nustebintų kandidato atsakymas, jog iš ankstesnio darbo žmogus išėjo todėl, kad nori skirti laiko kokybiškoms, tikslingoms naujo darbo paieškoms, darbo pokalbiams, susitikimams. Jog jo tikslas nėra gauti bet kokį pirmą pasitaikiusį darbą ir kuo greičiau „peršokti į kitą važiuojantį traukinį“, tačiau jis pasiruošęs išlaukti jį dominančio pasiūlymo ir tikslingai renkasi darbo vietą, būsimą darbdavį. O tam, sutikite, tikrai reikia laiko.

Juk save galite parodyti ne kaip nieko neveikiantį bedarbį, bet atvirkščiai - kaip motyvuotą, žinantį ko norite ir atėjusį tikrai ne į atsitiktinį pokalbį.

Svarbu neparodyti, jog nieko neveikiate.

Drįstume teigti, kad, jau praėjo laikai, kai žmonės po penkiolika, dvidešimt metų praleisdavo vienoje darbo vietoje, pagal paskyrimą. Šiais laikais judėjimas, darbo kaita vyksta daug intensyviau. Tą supranta ir darbdaviai. Žmonės daro pertraukas tarp darbų norėdami tobulėti, mokytis, persikvalifikuoti, savanoriauti kitoje šalyje, skirti daugiau laiko šeimai ar tiesiog pakeliauti, leisti sau atsipūsti, susivokti, kokiai veiklai iš tiesų norėtų susitelkti ir atsiduoti, o ne tik mechaniškai dirbti.

Mūsų subjektyvia nuomone, tokių pertraukų nereikėtų dirbtinai „maskuoti“, ištempti darbo laikotarpius ir pan. Tiesiog visada atminkite, kad darbdaviui šis klausimas bus aktualus. Todėl žinokite, ką atsakysite. Juk darbo pokalbis tam ir skirtas – pratęsti pažintį ir papasakoti tai, kas neišrašyta CV!

Kopijuoti ir dalintis, be Master CV leidimo - draudžiama.

Dovilė Miciukevičiūtė

Kokio ilgio turi būti mano CV?

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog dėl šio teiginio net nėra ko ir ginčytis. „Kuo daugiau, tuo geriau.“ ‒ byloja posakis, arba „sviestu košės nepagadinsi“ ‒ antrina kitas. Tačiau ar tikrai?

Dažnai pamirštame, kad nors CV vadiname gyvenimo aprašymu, tačiau nebūkit suklaidinti. Tai TIKRAI nėra jokia jūsų gyvenimo išklotinė, istorija ar garbės lenta. Ir posakis „kas per daug, tas nesveika“, šiuo atveju tiktų labiau, nei pirmi du.

Panagrinėkime CV paskirtį. Visų pirma tai nėra jūsų išsamus pristatymas. Nustebinome? CV paskirtis yra paprasta – per kuo trumpesnį laiką patraukti darbdavio dėmesį, koncentruotai išdėstyti informaciją ir orientuotis ne į savo, bet į DARBDAVIO poreikius.

Ne vienas šaltinis teigia, jog CV skaitymui darbdaviai skiria vos vieną ‒ dvi minutes. Tam, kad jūsų prisistatymas būtų tikslingas ir atskleistų jus kaip geriausią ieškomos srities specialistą – visai nebūtini 3-5 lapų traktatai. Garantuoju, kad esminė informacija, bet kokiu atveju, tilptų į 1-2 lapus, o visa kita – tik papildomos detalės, kurias paminėsite jau pokalbio metu. CV privalo būti koncentruotas, intriguojantis, profesionalus ir skatinantis darbdavio smalsumą jus pasikviesti.

Kaip sutrumpinti turimą CV?

Griežtos normos, kokio ilgio CV turėtų būti – nėra. Tačiau rekomenduojama, kad visa informacija tilptų viename, daugiausiai dviejuose lapuose! Tad kokias klaidas darome, kad mūsų gyvenimo aprašymai kartais gerokai išilgėja ir atitrūksta nuo rekomenduojamos apimties?

Atrinkite informaciją!

Kaip ir minėjome, CV nėra jūsų gyvenimo biografija. Patartume rašant arba koreguojant, visada įsivaizduoti save darbdavio vietoje. Įsivaizduokite, kad ieškote konkretaus specialisto, skelbime nurodėte reikalavimus, koks žmogus jums labiausiai tiktų. Dabar kritiškai perskaitykite savo CV ir pažiūrėkite, ar tikrai akcentavote būtent tą informaciją, kurios nori darbdavys? Kad nebūtų kaip toj komiškoj situacijoj: „aš apie ratus, jis apie batus“.

Jei rašote CV pagal konkretų skelbimą, rekomenduojame jį kas kartą bent minimaliai pakoreguoti, atsižvelgiant į skelbime nurodytus reikalavimus. Dalį kitos, mažiau reikšmingos informacijos, galite ir visai neminėti, ištinti arba užsiminti vos keliais sakiniais. Tai nėra darbdavio apgaudinėjimas, kaip kiti dar galvoja. Tai yra CV informacijos konkretizavimas, koncentravimasis į esminius dalykus.

Dar pasitaiko žmonių, kurie dirbdami geroookai aukštesnėse pareigose, vis vien mini studentiškų laikų trumpalaikius darbelius, nes tiesiog juos dirbo ir negali „meluoti“ bei jų nepasakyti darbdaviui. Tai tikrai nėra melas ir darbdaviui nėra svarbu, kad prieš 10-15 metų kepėte picas, nors dabar pretenduojate į pardavimų vadovo poziciją.

Mokymosi įstaigos

Daug kas jau žino, tačiau dar pasitaiko tų skrupulingųjų, kurie net ir turėdami aukštąjį išsilavinimą, mini vidurines ar net pradines mokyklas. Tai yra perteklinė informacija, nes ir taip aišku, kad jei esate įgiję profesiją ar specialybę, vidurinę mokyklą būsite tikrai baigę.

Taip pat pagalvokite apie muzikos, sporto mokyklas ir pan. Jei tai niekaip nesusiję su pozicija, į kurią pretenduojate – tokios informacijos geriau atsisakykite. Taupykime vietą ir darbdavio nervus.

Darbinės patirtys

Jau užsiminėme, kad chronologija, tvarka yra svarbu, tačiau tikrai nereikia minėti visų darbų iš eilės, kokius tik kada dirbote. Darbdavys labiausiai koncentruosis į paskutinių kelerių metų laikotarpį, tad ką veikėte prieš 10-15 metų (ypač, jei tie darbai trumpalaikiai, atsitiktiniai), tikrai nėra svarbu. Galima užsiminti 1-2 sakiniais, nekonkretizuojant kiekvieno. Pvz., „2009-2012 m. darbai studijų metu klientų aptarnavimo srityje“.

Net jei darbai ir nebuvo trumpalaikiai, tačiau mažai kuo susiję su būsimu darbu, rekomenduojama per daug neišsiplėsti aprašant funkcijas, veiklos pobūdį. Apsiribokite trumpesniais pristatymais ir labiau koncentruokitės į tuos darbus, kuriuose įgijote patirties, reikalingos naujose pareigose. Juos pasistenkite pristatyti išsamiau, minėdami funkcijas, atsakomybes, įgytas žinias, kompetencijas, pasiekimus.

Pasitaiko, kad žmonės prie įmonės nurodo ir tikslų adresą, kontaktus. Siūlytume atsisakyti šio sumanymo, nes tai yra nereikšminga informacija, tik apkraunanti jūsų CV. Galbūt naudinga skliausteliuose nurodyti šalis, jei dirbote ne Lietuvoje arba įmonės veiklos pobūdį, jei iš pavadinimo jo neįmanoma identifikuoti. To, manome, visiškai užtektų. Jei darbdavys norės, adresą visada ir pats ras internete. Tačiau į galvą neateina nei viena mintis, kodėl jis norėtų tuo domėtis? Hm...

Papildomi kursai ir mokymai

Dažnai tai yra ta skiltis, „kišanti pagalius į ratus“ tiems, kurie skundžiasi, kad CV niekaip neišeina sutrumpinti. Atrodo viskas taip vertinga ir svarbu. O pažiūrėkit iš šalies ir kritiškai? Ar darbdaviui svarbu, kad prieš 4-5 metus esat išklausęs kelių valandų kursą, kaip teikti pirmąją pagalbą darbe arba apie buhalterines naujoves ir pakitimus 2017 metais? Vargu. Galite užsiminti, jog nuolat tobulėjate, aktyviai dalyvaujate seminaruose, mokymuose, tačiau „neužsižaiskite“ su ilgais sąrašais. Atrinkite tuos mokymus, kurie turėtų reikšmę būsimame darbe ir geriausiai nebūtų senesni nei 3 metai. Juk ir patys suprantame, kad informacija nuolat kinta, todėl „sveiko proto“ atranka čia labai svarbu.

Asmeninės savybės

Patirtis rodo, kad šią skiltį, pasitarus su klientais, dažniausiai tenka ilginti, o ne trumpinti. Dažnai žmonės susikuklina: „Ką aš čia apie save pasakosiu?“ ‒ ir apsiriboja standartiniais būdvardžiais: darbštus, komunikabilus, atsakingas. Nenustebčiau, jei išvedus statistiką, ši trijulė patektų į dažniausiai CV minimų būdvardžių penketuką. O mes juk siekiame originalumo, ar ne? ;)

Tad vėlgi – kreipkite dėmesį į darbo skelbimą, akcentuokite tas savybes, kurių manote, kad tikisi darbdavys. Tikslingai atrinkite informaciją. Jei informacijos per daug, pasitikrinkite, ar pristatydami save kaip profesionalų darbuotoją „nenuėjote į asmeniškumus“. Nuoširdumas, jausmai nėra blogai, tačiau kartais reikėtų susilaikyti pasakojant apie šeimos narius, gyvūnus, hobius. Vis įsivaizduokite save darbdavio pozicijoje ir paklauskite: „Ar ši informacija jam bus svarbi?“

Taip pat raginame atkreipti dėmesį į tokias, atrodytų, smulkmenas, kaip teksto šrifto dydis, tarpai, lygiavimas, lentelės, nuotraukos ir pan. Kartais CV be reikalo išilgėja dėl šių smulkmenų, tarsi vizualiai „apgaunant“ darbdavį CV apimtimi. Nelabai profesionaliai atrodo ir tokie atvejai, kai sakinys „skyla“ per du lapus. Keliant tekstą į kitą lapą būtų gerai, kad užbaigtumėte pradėtį pastraipą ar skiltį.

Tad apibendrinant, dar kartą akcentuojame, kad gyvenimo aprašyme yra svarbu chronologija, tačiau ne visi įvykiai turi vienodai svarbią reikšmę. Ir kuo jų daugiau, tuo griežtesnę „reviziją“ turite atlikti. Jūs nemeluojate darbdaviui, tik atrenkate tą informaciją, kuri jį labiausiai ir domina. Visa kita juk galėsite papasakoti pokalbio metu, į kurį, tikime, jus būtinai pakvies!

Kopijuoti ir dalintis, be Master CV leidimo - draudžiama.

Dovilė Miciukevičiūtė

TAIP ar NE anketiniams CV šablonams?

Ne vienerius metus ruošdami CV pastebėjome, kad su jais, kaip su sriuba: atrodo viskas aišku ir paprasta, sudedamosios dalys žinomos, tačiau kaip išgauti gerą skonį, nepersūdyti ir nepervirti (aišku, perkeltine prasme) – būna keblu susigaudyti.

Todėl nusprendėme rengti rubriką „CV mitai“ iš to, kas jums yra aktualu, ką pastebime bendraudami su jumis, dėl ko diskutuojame, patariame, koreguojame. Priminsime, kad visi mūsų straipsniai yra tik PATARIAMOJO pobūdžio. CV nėra norminių teisės aktų rinkinys, kuriame viskas turi būti išdėstyta pagal griežtas taisykles. Tokių net ir nėra! Yra bendra vyraujanti koncepcija, struktūros elementai, patarimai, kaip informaciją išdėstyti suprantamiau, aiškiau, tikslingiau. Galite šių patarimų laikytis, galite ne. Juk gyvenimo aprašymus skaito gyvi žmonės, su savo nuotaikom, emocijom, savo supratimu apie būsimą ir pageidaujamą darbuotoją. Ar galime įtikti visiems? Vargu. Vienam patiks griežta struktūra ir aiškumas, o kitam – meniškas, spalvingas chaosas. Ir ką tu jam?

Visgi pabandykim žingsniuoti po CV „dirbtuves“ ir panagrinėti keletą labai populiarių mitų. Šios dienos mitas, jog „Geriau yra naudoti standartinius (anketinius) CV šablonus, pateikiamus internete.”

Ir taip ir ne. Galbūt mažas „taip“ ir didelis „NE“. „Taip“ tada, kai užsiregistravus CV yra aktyvuojamas internete ir „laukia“ darbdavių dėmesio bei pasiūlymų. Taip pat būna atvejų, kai tokių CV pageidauja pats darbdavys. Pavyzdžiui, prašoma užpildyti ir atsiųsti duomenis tik Europass formatu ir pan. Tačiau, jei nėra konkrečių reikalavimų, VISUOMET raginame skirti laiko ir susikurti originalų, asmenišką CV ir turėti jį tarsi vizitinę kortelę tam kartui, kai prireiks.

Originalumas, išskirtinumas

Esame rengę, koregavę ne vieną CV ir patikėkite, jei paprašome atsiųsti seną turimą CV, 8 iš 10 būna... „CV banko“ formato. Nežinia kodėl lietuvaičiai jį taip pamėgę. Siųsdami CV galbūt įsivaizduojate, koks jūsiškis yra originalus, savitas, profesionalus, patraukiantis akį. Darbdavys tokių kaip jūsų į savo pašto dėžutę gauna apie 70-80 procentų! Daug… Originalumu mažai kvepia. Pridėkime dar tai, kad darbdaviai CV skaitymui pagal statistiką skiria vos minutę. Spėkite, kokia tikimybė, kad po 20-30 peržiūrėtų CV ir greito skaitymo, jūsiškis įsiminė labiausiai? Taip, įsiminė, jei tikrai idealiai atitinkate darbdavio lūkesčius. Visais kitais atvejais, greičiausiai, nuguls šalia kitų „likimo brolių“, laukdamas (arba taip ir nesulaukdamas) antrojo šanso.

Informacijos išdėstymas

Taip pat „anketiniai“ CV, mūsų subjektyvia nuomone, turi ir daugiau minusų: informacija pateikiama gan dideliais tarpais, CV dažnai be reikalo išilgėja iki 2-3 lapų (beje, apie CV ilgį kalbėsime kitose CV mitų rubrikose, sekite ;)). Kai kurios skiltys neįsikomponuoja į bendrą vaizdą. Pvz., asmenines savybes, įgūdžius, pasiekimus galima apjungti, pristatant save pradžioje, o ne išrašinėti atskirai vien „šaltais“ būdvardžiais, net nepagrindžiant jų.

Pageidaujamos darbo pozicijos

Taip pat būkite atsargūs su skiltimi „Pageidaujamos pareigos/darbas“, kas labai dažnai pasitaiko anketiniuose CV. Ji galbūt praverčia, kai CV tiesiog aktyvinamas ir paliekamas internetinėje svetainėje tarsi „jaukas darbdaviui“. Tačiau kai siunčiame jį konkrečiam darbdaviui dėl konkretaus skelbimo, VISADA ištrinkite savo „pageidavimus“. Darbdavys privalo galvoti, kad jūs norite dirbti TIK pas jį ir TIK šioje konkrečioje pozicijoje dėl kurios ir kreipiatės. Juk juokingai atrodo CV, kuriame nurodyta, jog „labiausiai domina tarptautinės įmonės X, Y arba Z. Arba „domintų tokios sritys kaip xxx, yyyy, zzzz." Kam darbdaviui tą žinoti? Ar jis jums padės surasti darbą įmonėje X arba Z? Vargu. Greičiau pagalvos, kad pasitaikius pirmai progai, į tą savo išsvajotą įmonę iš jo ir pabėgsite. ;)

Grįžtant prie formato ir originalumo. Paklausite: „Tai ką daryti, kur rasti tinkamų, išskirtinių šablonų?“ Jų yra internete. Mes taip pat ruošiame CV naudodami specialius, profesionalius, meniškus, grafiškai išskirtinius šablonus į kuriuos perkeliame jūsų informaciją. Taip pat net ir su elementaria Word programa galima susikurti išskirtinį, tvarkingą, originalų ir lengvai redaguojamą CV (tik nepamirškite siųsdami darbdaviui paversti PDF formatu).

Parašykite ir visada pasitarsime, rasime jums priimtiniausią sprendimą: nuo konservatyvių ir rimtų CV šablonų iki laisvos formos ir meniškų. Visada sprendžiame individuliai, atsižvelgdami į jūsų situaciją, pageidaujamas darbo pozicijas, jūsų individualumą. Visų pirma CV turi patikti jums patiems!
https://www.facebook.com/CVmeistre/

Kopijuoti ir dalintis, be Master CV leidimo - draudžiama.

Dovilė Miciukevičiūtė